Kas iš tikrųjų yra CNC staklės?

CNC koncepcija buvo sukurta praeito amžiaus 6 dešimtmetį Italijoje. Tuo metu šis sprendimas turėjo pavadinimą „point to point“, tiesiogiai išvertus - nuo taško iki taško. Ši koncepcija buvo skirta mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, gręžimo bei frezavimo operacijoms palengvinimui. Šią technologiją padiktavo augantis poreikis baldams, įvairioms medžio gaminiams, ir t.t. Atsiliepdama į augančius poreikius, staklių gamybos pramonė skirtingai reagavo, pvz. daugybė gamintojų prie šios koncepcijos priėjo iš skirtingų pusių, t.y. pvz. metalo apdirbimo pramonėje prie turimos frezavimo įrangos bandė prijungti gręžimą. Kitos įmonės darė atvirkščiai, t.y. prie turimo gręžimo jungė frezavimą.

Ir taip šį technologiją sėkmingai išsivystė iki šių dienų. Šiandieniniame pasaulyje CNC įranga yra paplitusi ypač sėkmingai, nes ši koncepcija leidžia gaminti užsakomuosius baldus (ir ne tik baldus, pvz. laiptus, durys ir t.t.) greičiau, lengviau ir PIGIAU, lyginant su gamintojais, kurie tos įrangos neturi. Mes paminėjome būtent užsakomuosius baldus, nes čia ir yra visa šios koncepcijos esmė. Jeigu nukeliausime pvz. į Skandinavijos šalis, tai bus nesunku pastebėti, kad jų medžio apdirbimo ir baldų pramonė jau seniai išsivystė iki tokio lygio, iki kurio Lietuvai ir buvusiom Sovietų sąjungos šalims iš tikrųjų dar toli. Dabartinės krizės pavyzdys tai įrodo, nes Skandinavai (ir tarkime Anglai) iš dalies atsisako mūsų paslaugų, nes atpigus jų valiutoms, mūsų gamybos kaštai beveik susivienodino, ir todėl mes nesame jiems įdomūs (su mūsų „pigia“ darbo jėga). Ir esmė slypi technologijose, nes Skandinavijos gamintojai gamina įvairius užsakomuosius baldus naudojant pažangiausias CNC technologijas, be to gamybinėse patalpose dirba vos keli žmonės. Atkreipiant dėmesį į mūsų gamintojus (turiu omeny mažas ir vidutinio dydžio įmonės), tai visai nesunku pastebėti, kad praktiškai visi naudoja tradicinius pozicinius sprendimus (mažos formatinio pjovimo, briaunų klijavimo, frezavimo bei gręžimo stakles), ir žinoma, kad tas savaime reikalauja žymiai didesnės darbo jėgos (mažiausiai 4-6 žmonės). Tokiu atveju gamybos kaštai yra palyginus dideli, ir tokie įrangos sprendimai riboja lankstumą ir našumą, ir tuo pačiu mažina konkurencingumą. Imkime pavyzdį: nagrinėjame standartinę įmonę, kurios veikla yra korpusinių baldų gamyba. Tarkime, kad įmonė yra įsikūrusį 150 m2 patalpose, kur yra sustatytos standartinės staklės, t.y. formatinio pjovimo, kreivalinijinės briaunų klijavimo, stacionarias arba daugiašpindelinės, bei fiksuoto špindelio frezavimo staklės. Tarkime, kad įmonės apyvarta svyruoja apie 100 000 LT/ mėn. (be mokesčių). Tokioje įmonėje dirbs apie 10 -12 žmonių. Įmonės veikla bus susiję tik su baldų iš plokštės gamyba, nes apdirbinėti kitas žaliavas, t.k. MDF ir mediena bus sudėtinga, nes elementariai trūksta įrangos, ir ne tik apdirbimo, bet ir dažymo. Ir čia jau pastebima lankstumo bei našumo stoka, nes tarkime, kad užsakovams pageidavus prie virtuvės fasadų MDF arba masyvo durelių, įmonė jau turi kreiptis subrangos į kitas įmones. Čia buvo vienas iš įmanomų pavyzdžių. Tokių pavyzdžių yra labai daug, ir be abejo, jie yra skirtingi. Galime pateikti vieną Skandinavijoje esančio gamintojo pavyzdį, t.y. korpusinių baldų gamintojas. Tik šiuo atveju įmonėje dirba tik 1 CNC staklės, kurios „padaro viską“, t.y. ir formatuoja, frezuoja, sugręžia bei apklijuoja briauna visus užsakomuosius baldus. Atsiranda klausimas: „Kodėl įmonės savininkas pasirinko būtent tokį sprendimą?“. Pasirodo, kad tokių staklių našumas, išlaikymas bei konkurencingumas kelis kart viršija bet kokį standartinį (paminėtą viršuje) modelį. Prie šių staklių gali dirbti maksimum 2 žmonės, ir jų išlaikymas prilygsta 8-12 žmonių kaštams. Ir šios staklės gali apdirbti ne tik plokštę, bet ir MDF, masyvą, plastiką, aliuminį, fanerą, korianą bei kitas panašias medžiagas. Čia paminėjome vieną iš CNC įrangos pavyzdžių. Be abejonės yra ir kiti tokio staklių tipo variantai.

Grįžtant prie straipsnio pradžios, norėtumėm apibūdinti pačią CNC koncepciją, t.y. paaiškinti kas tai iš tikrųjų yra. Priežastys yra pačios aktualiausios, nes pastebėjome, kad Lietuvoje daugumoje mažų ir vidutinio lygio baldininkų galvose dominuoja neteisingas mąstymas apie CNC technologiją. Turime omeny teiginius, kurie apibūdiną, kad CNC staklės yra skirtos TIK serijinei gamybai!!!! Pabandysime paneigti šį nusistovėjusį stereotipą. Paprastumo dėlei, atkreipkime dėmesį į bet kurį didelį serijinį gamintoją. Nesunku pastebėti, kad praktiškai visi gaminiai yra gaminami staklėmis, kurios yra technologinę prasmę sustatyti į „liniją“. Ir tokio tipo staklės yra vadinamos „praeinamo tipo“ staklėmis. Čia ir yra vienas iš pagrindinių nagrinėjamų staklių skirtumų, nes su CNC staklėmis mes galime nors ir kas antrą minutę gaminti vis skirtingus gaminius, o su praeinamo tipo staklėmis mes turime laikytis vieno gaminio gamybos, nes perstatyti (perreguliuoti) visą „liniją“ užtrūks žymiai ir žymiai ilgiau.

Su pagarba,
Biesse Service Team Lietuva kolektyvas
Donatas Delekas
Jaroslav Zlotkovski

http://www.biesse.com