2017 Lapkričio 21, Antradienis
Facebook grupė Google+ Youtube kanalas
Baldųpramonė.lt

Naujienos

Albumo „Privatus Vilnius. Interjerai“ leidėjas Eugenijus Skerstonas: „Kiekvienos durys – lyg nuotykis“

Albumo „Privatus Vilnius. Interjerai“ leidėjas Eugenijus Skerstonas: „Kiekvienos durys – lyg nuotykis“

Paskelbta: 2012-05-07 12:21:10
Perskaitė: 1341
Nors kelis dešimtmečius turi teises, jis nevairuoja automobilio ir mėgsta vaikščioti vakarais. Vilniaus senamiesčio gatvėse pakelia akis į šviečiančius langus, mėgina įžiūrėti detalę, kuri galėtų sudominti: keistai pakabintą užuolaidą, paveikslo rėmą, senovinės krosnies karūną. „Nėra vieno, bendro Vilniaus būsto interjero, nes Vilniaus interjerai – nepakartojami“, – sako socialinių mokslų daktaras, prancūzų gyvenimo būdo žinovas, dar nuo vaikystės interjerais besižavintis Eugenijus Skerstonas (53). Visai neseniai knygų lentynose pasirodė jo išleistas albumas „Privatus Vilnius. Interjerai“. Eugenijui pavyko patekti į namus, kurių durys svetimiems įprastai užvertos. Šventai prisižadėjęs saugoti paslaptis, jis, kaip pats sako, laikydamasis diskretiškumo, vis dėlto ryžtasi praskleisti vilniečių gyvensenos kultūros uždangą.

Eugenijau, į savo albumą sudėjęs net 980 nuotraukų, turėtumėte žinoti, kokie turtai slypi vilniečių namuose?

Leidinyje – daug puikių nuotraukų, bet jose tik maža dalis privačių Vilniaus būstų. Pati didžiausia vertybė – išlikęs istorinis pastatas, atidengta sienų tapyba ir tai, kiek dvasios, šilumos sudėta į namų puošybą. Supratingų šeimininkų išsaugotos kultūros vertybės – architektūrinės puošybos elementai, freskos, parketas, per atsitiktinumą mūsų dienų sulaukę krosnys ir židiniai.

Nesunku prisiminti laiką, kai seni daiktai tapdavo tiesiog nemadingi, o vietoj parketo tekdavo kloti linoleumą...

Kartą, eidamas Vilniaus gatve, pamačiau balkone stovinčią moterį. Paklausiau jos, gal namuose yra kas įdomaus. Ji pakvietė vidun ir papasakojo apie kampe kadaise stovėjusią gražią krosnį. Tačiau prieš trisdešimt metų pati pasamdė darbininkus, kad krosnį sugriautų. Sako, visus tuos metus ramiai miegoti negalėjusi – juk būtų likusi nors dekoracija. Na, taip, anais laikais technikos pažanga padarė savo: niekas nebenorėjo vargti nei su krosnimis, nei su anglimis. Net ir labai gražios, jos nekėlė didelių simpatijų, o kai kurie šeimininkai jas uždažydavo klaikiais sidabriniais dažais, kurių dabar nuvalyti neįmanoma. Po dažų sluoksniais buvo paslėptos ir freskos. Dabar, jei jas atranda išmanūs šeimininkai, kviečiasi specialistus ir freskas restauruoja. Esama butų, kurių vertė, atradus freskas, pakyla nuo dešimties iki šimto tūkstančių.

Daugiau skaitykite paspaude nuoroda...

Tavo reklama Arch.lt Intelligent kitchen Granuliniai katilai